Trūksta pinigų – reikia naujo darbo ar išmokti taupyti? 

Daugelis Lietuvos gyventojų vis dar neturi rekomenduojamo finansinio rezervo, kuris galėtų padėti išspręsti finansinius sunkumus, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar netikėtai padidėjus išlaidoms. Ekspertai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą, vadinamąją finansinę pagalvę. Nors pandemijos, karo ir aukštos infliacijos laikotarpiu žmonės vis dažniau pabrėžia santaupų svarbą kaip vieną pagrindinių išmoktų pamokų, realybėje judėjimas link didesnio finansinio saugumo vyksta lėtai. 

Kai trūksta pinigų, dažnai kyla klausimas – ar problema slypi nepakankamame atlyginime, ar tiesiog neefektyviose finansų valdymo strategijose? Lietuvoje ir visame pasaulyje daugelis žmonių susiduria su iššūkiu tinkamai subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, o dar sudėtingiau tampa tuomet, kai prireikia sukaupti santaupų ar pasiekti tam tikrų finansinių tikslų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip atskirti, ar tikrai uždirbate per mažai, ar galbūt reikia peržiūrėti savo išlaidų valdymo įgūdžius. Taip pat, pateikiame praktinius patarimus, kaip sukaupti pinigų rezervą.

Ar Jūsų atlyginimas tikrai per mažas?

Pirmasis žingsnis, norint suprasti, ar problema slypi jūsų pajamų lygyje, yra objektyviai įvertinti savo darbo užmokestį. Palyginkite savo atlyginimą su kitų asmenų, dirbančių toje pačioje srityje ar turinčių panašią patirtį, pajamomis. Štai keli patarimai, kaip tai padaryti:

1. Tyrinėkite rinką. Naudokitės darbo skelbimų portalais ar ataskaitomis apie darbo užmokestį jūsų sektoriuje. Rekomenduojame naudotis CVbankas.lt, Linkedin, jog pasižiūrėtumėte kiek siūloma už Jūsų ar panašias pozicijas kitose įmonėse. Taip pat, palyginti savo atlyginimą galite manoalga.lt tinklapyje.
2. Atkreipkite dėmesį į papildomas naudas. Įvertinkite ne tik savo atlyginimą, bet ir kitas įmonės teikiamas naudas, pavyzdžiui, sveikatos draudimą, premijas ar papildomas atostogų dienas, užkandžius ofise, darbo iš namų galimybes. Kartais papildomos naudos gali reikšmingai prisidėti prie bendros finansinės gerovės.
3. Objektyviai įvertinkite savo darbo vertę. Ar jūsų turimos kompetencijos ir patirtis atitinka tai, ko reikalauja jūsų pareigos? Kartais žemas atlyginimas gali būti susijęs su įgūdžių trūkumu ar neefektyviu savęs pristatymu darbdaviui.

Taupymo įgūdžių įvertinimas

Jeigu jūsų pajamos atitinka rinkos vidurkį, tačiau vis tiek susiduriate su finansiniais sunkumais, galbūt problema slypi jūsų išlaidų valdyme. Štai pagrindiniai klausimai, kuriuos verta užduoti:

1. Ar vedate savo biudžetą? Jeigu ne, tikėtina, kad jūsų finansai nėra aiškiai struktūrizuoti. Biudžeto sudarymas yra esminis žingsnis, siekiant valdyti išlaidas ir stebėti pajamas. Šiuolaikinės technologijos siūlo daugybę nemokamų programėlių, tokių kaip „Mint“ ar „Money manager“, kurios padės sistemingai valdyti finansus. Net ir paprastas „Excel” bus puikus įrankis sekti Jūsų finansus.
2. Kiek skiriate „nereikalingoms“ išlaidoms? Labai dažnai žmonės nė nepastebi, kaip greitai smulkmenos, pavyzdžiui, kasdieninė kava išsinešimui ar prenumeratos paslaugos, pradeda „valgyti“ didelę dalį biudžeto. Atsisiųskite iš savo banko mokėjimų išrašą ir pasižymėkite , kurie pirkiniai buvo būtini, o kurie tiesiog šiaip sau.
3. Ar turite aiškių finansinių tikslų? Taupymo procesas tampa daug lengvesnis, kai aiškiai žinote, kam taupote. Tai gali būti santaupos neplanuotoms išlaidoms, kelionei ar pradiniam įnašui būstui.

Efektyvūs taupymo būdai

Taupymas nereiškia, kad reikia atsisakyti visų malonumų ar gyventi minimalistinį gyvenimą, jei Jums suteikia daug džiaugsmo rytinė kava iš kavinukės tai gerkite ją ir mėgaukitės.. Taupymo įgūdžiai labiau susiję su protingu planavimu ir prioritetų nustatymu. Štai keletas efektyvių taupymo metodų:

1. 50/30/20 taisyklė. Šis metodas siūlo paskirstyti savo pajamas taip: 50% būtinoms išlaidoms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui), 30% – norams (pramogoms, kelionėms), o 20% – taupymui ar skolų grąžinimui.
2. Automatinis taupymas. Daugelis bankų siūlo automatinio taupymo funkciją, kai dalis jūsų pajamų automatiškai pervedama į atskirą taupymo sąskaitą. Tai puikus būdas užtikrinti, kad pinigai „nepradingtų“.
3. Sąmoningas vartojimas. Prieš perkant naują daiktą ar paslaugą, paklauskite savęs: ar tikrai man to reikia? Galbūt yra pigesnė ar efektyvesnė alternatyva.Taip pat, jei yra galimybė palaukite dieną, savaitę ar mėnesį ir pažiūrėkite ar Jums vis dar reikia to pirkinio.
4.  Vokų metodas. Ši strategija dar vadinama grynųjų pinigų kišimu (angl. cash stuffing). Pagal ją, reikia išgryninti pinigus, o tada juos išskaidyti į skirtingoms išlaidų kategorijoms skirtus vokus. 
5. Atvirkštinis biudžeto sudarymas. Šio metodo principas – pirmiausia dalį gautų mėnesinių pajamų nukreipti taupymui, o kas lieka, leisti. Taupyti rekomenduojama specialiose sąskaitose, skirtose skirtingiems tikslams kaip finansinė pagalvė, pensijai, studijoms ir pan. pasiekti. Šias lėšas galima laikyti taupomosiose sąskaitose, kurios yra lanksčios, o už ten gulimus pinigus mokamos palūkanos. Tokias siūlo ir bankai, ir kredito unijos. Iš atsiskaitomosios sąskaitos mokėkite už būtinąsias išlaidas, t.y. nuomą, maistą ir kt. 

Trūksta pinigų – kada ieškoti papildomų pajamų?

Kartais nei taupymo metodai, nei biudžeto planavimas negali išspręsti finansinių sunkumų, jei atlyginimas yra pernelyg žemas. Tokiu atveju verta pagalvoti apie papildomų pajamų šaltinius. Štai keletas idėjų:

1. Laisvai samdomas darbas. Jeigu turite tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, rašymo, programavimo ar dizaino, galite dirbti laisvai samdomą darbą internetu.
2. Investavimas. Nors investavimas reikalauja pradinio kapitalo, tai gali būti puikus būdas ilgainiui padidinti savo pajamas.
3. Papildomos pareigos ar papildomos darbo valandos. Darbdaviai dažnai siūlo galimybes užsidirbti papildomai, pavyzdžiui, perimant tam tikras papildomas atsakomybes ar dirbant daugiau valandų. Nebijokite paprašyti, nes darbdaviui jau lengviau duoti geram darbuotojui daugiau darbo ir pinigų nei, kad samdyti papildomą žmogų.
4. Vartojimo paskola ar greitasis kreditas. Jei pinigų pritrūko iki kito atlyginimo ar tai yra pirkinys už kurį norėtumėt mokėti išsimokėtinai ir jo Jums labai reikia tai verta pagalvoti apie paskolą. Svarbiausia prieš imant paskolas gerai apskaičiuoti savo galimybes ar tikrai sugebėsite laiku grąžinti pasiskolintą sumą. Visada palyginkite bent keis paskolų pasiūlymus, jog išsirinktumėte tinkamiausią variantą, tai galite padaryti ieskaupaskolos.lt puslapyje. 

Ką daryti, jei vis tiek pinigų neužtenka?

Jei nepaisant jūsų pastangų biudžeto planavimui ir papildomų pajamų paieškai vis tiek jaučiate finansinį spaudimą, verta apsvarstyti keletą kitų galimybių:

1. Ieškokite geriau apmokamo darbo. Jei jūsų atlyginimas neatitinka rinkos standartų, verta pagalvoti apie karjeros pokyčius. Galbūt jūsų įgūdžiai vertinami labiau kitose įmonėse ar sektoriuose.
2. Persvarstykite savo gyvenimo būdą. Kartais finansinės problemos gali būti susijusios su per dideliais lūkesčiais. Ar tikrai jums reikia naujo automobilio ar brangiausios gyvenamosios vietos mieste?

Ar jūsų atlyginimas yra per mažas, ar tiesiog nemokate taupyti – tai klausimas, į kurį reikia atsakyti objektyviai įvertinus savo finansinę situaciją. Finansinė gerovė priklauso ne tik nuo pajamų dydžio, bet ir nuo gebėjimo efektyviai jas valdyti. Planuodami savo biudžetą, atsakingai priimdami finansinius sprendimus ir nuolat tobulindami taupymo įgūdžius, galite pasiekti savo finansinius tikslus ir sumažinti kasdienį stresą. Tačiau jei pajamos iš tiesų neatitinka jūsų poreikių, svarbu ieškoti sprendimų, kaip jas padidinti. Jūsų finansinė gerovė prasideda nuo atsakomybės už savo veiksmus ir nuolatinio mokymosi.